Vėžio politika ir mokslas III

Tiesa yra ta, kad vėžio mokslas nėra toks sudėtingas kaip vėžio politika, nes politikoje viskas tampa bjauru. Istorija prasideda nuo nacistinės Vokietijos. Priešnacinė Vokietija buvo viena iš didžiausių cheminės ir farmacinės industrijos kartelių pradininkė. Atvykę į JAV jie sudarė daug sutarčių su pagrindinėmis farmacinėmis ir kitomis kompanijomis. Šie karteliai tapo labai galingi ir įtakingi medicinos srities ekonomikoje.

Dažniausiai, kai žmonės išgirsta apie vėžio mokslą, jie klausia, kodėl jų gydytojas to nežino ir nenaudoja šio metodo. Arba dar blogiau: kodėl gydytojai pataria vengti tokio gydymosi, manydami, kad tokiu būdu apsaugos pacientus? Kodėl taip vyksta?

Savo knygoje „Pasaulis be vėžio" daktaras Griffinas dokumentaliai aprašo tiesioginį ir labai glaudų ryšį tarp Rokfelerio finansinės institucijos ir Vokietijos I.G. Farben kartelio. Rokfeleriai tapo labai įtakingi farmacijos industrijoje, bet nusprendė likti užkulisiuose. Jiems užteko, kad jų vardas buvo labai minimas naftos industrijoje. Jiems būtų buvę nenaudinga, jei juos sietų su visomis pramonės šakomis. Norėdami nuslėpti savo identitetą, nurodydavo svetimas pavardes ir Švedijos banko sąskaitas.

Kaip jie užvaldo įtakingus Amerikos medikų sluoksnius? Jie naudoja neįkainojamą mechanizmą - atleidimą nuo mokesčių sistemą, kurią patys sukūrė, kad pasiekti pelno. Tai Rokfeleriai, Karnegiai. Yra dvi priežastys, kodėl jie pasinaudojo atleidimo nuo mokesčių sistema. Pirmas buvo - pagerinti viešą įvaizdį. Visuomenė neigiamai vertino tuos, kurie turėjo per daug pinigų, nes pavydėjo. Jie pasikvietė savo atstovus ryšiams su visuomene ir surengė labdaringą akciją, aukojo pinigus ligoninėms, bibliotekoms ir pan., ir pasistengdavo, kad visuomenė apie tai sužinotų per žiniasklaidą. Jie išvystė tam tikrą stilių, kurį išvystė Fredas Geicas, dirbantis Karnegiui. Prieš tai jis dirbo Pilsboriui ir jis išvystė taip vadinamą Pilsburio formulę. Pilsburis turėjo blogą reputaciją visuomenėje ir Geicas jam pasiūlė ją pagerinti, paskelbiant, kad už kiekvieną gyventojų paaukotą dolerį labdaringoje akcijoje, tarkim ligoninės statyboje, jis paaukos irgi vieną - „viens prie vieno". Tokiu būdu įtraukiama daug žmonių, kurie visi mano, kad veikia tavo komandoje. Jie patys surenka pinigus ir visur reklamuoja tavo vardą. Jie jaučia tau simpatiją, manydami, kad dirba su tavimi. Visi tie žmonės dirba tau už dyką, to nė nesuprasdami. Ir tu įneši tik pusė iš tų pinigų, nei būtų reikėję. Bet tavo vardas vis tiek yra pirmas, kabantis ant ligoninės durų. Tokia yra Pilsburio formulė. Rokfeleriai įvertino F. Geico strateginius sugebėjimus ir pasamdė jį.